Naujiena

Naujiena

VTPT prie SAM direktorės interviu apie asmens civilinio veiksnumo vertinimo pokyčius po Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų 2016 metais

2019 01 14

Klausimas: Kaip žinoma, anksčiau (iki 2016-01-01) ekspertizės metu reikėjo nustatyti ar asmuo yra neveiksnus pilna apimtimi, o pagal naująjį reguliavimą - asmens civilinį neveiksnumą ar ribotą civilinį veiksnumą. Ar teismo psichiatrijai tai kelia naujus iššūkius?

Atsakymas: Ko gero daugiausiai problemų kyla būtent dėl asmens funkcionavimo sričių įvertinimo. Iš esmės ekspertai pastebi dvi problemas: viena dėl labai dažno neveiksnių asmenų patikros termino, kita būtų dėl asmens funkcionavimo sričių. Kolegos latviai teismo psichiatrai pagal Latvijos CK normas patikras vykdo ne kas du metus, o kas 7. Yra šalių, kur asmens civilinio veiksnumo peržiūrėjimas vykdomas kas 5 metai, dar kitose šalyse - pagal poreikį, o pas mus Lietuvoje - kas 2-ji metai. Medicinine prasme - tai nelogiška ir nepagrįsta, nes asmens psichikos būklė nekinta taip dažnai. Iš esmės ji yra kintanti, tačiau ne taip greitai, ne tokiais tempais. Tai, kad atsirado kasdienio funkcionavimo sričių skirstymas ir individualus vertinimas srityse, kuriose ribojamas veiksnumas, yra sveikintinas dalykas, tačiau ne visais atvejais yra tikslinga vertinti visas sritis. Yra sunkių psichikos būklių, kai santuokos, globos ir įvaikinimo, darbo ir balsavimo teisių vertinimas labai sunkią psichikos negalią turintiems asmenims neturi prasmės.

Klausimas: Ką manote apie asmens civilinio veiksnumo ribojimą neturtinių santykių srityse?

Atsakymas: Teismas nutartyje dažniausiai pateikia klausimus apie visas SADM ministro įsakymu patvirtintas vertinimo sritis, ir teismo psichiatrams ekspertams tenka jas visas analizuoti, kad būtų galima atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Manytumėme, kad reikia išskirti asmeniui aktualias sritis asmeniui, svarbias konkrečioje asmens gyvenimo situacijoje. Dėl teisės būti globėju, būti įvaikintoju, sudarinėti santuoką - reikėtų pamąstyti, gal tam asmeniui yra visiškai neaktualios šios sritys. Kartais tai visiškai betikslis darbas ir laiko švaistymas, kai ekspertai tam skiria laiką, išauga surašomo akto apimtis, vertinant tokias sritis, kurios tam asmeniui nėra aktualios. Apribojimas sveikatos priežiūros srityje yra labai svarbus.

Remdamiesi ekspertine praktika, manome, kad sveikatos priežiūros sritis yra ta, kurioje asmens savarankiškumą yra tikslinga riboti pilna apimtimi arba iš dalies, atsižvelgiant į asmens psichikos sveikatos būklę.

Ekspertai įsitikinę, kad riboti asmens veiksnumą iš dalies tokiose srityse kaip šeimos santykiai, globa, įvaikinimas, darbo santykiai, balsavimo teisė - neįmanoma. Sunku įsivaizduoti, kaip praktiškai būtų vykdoma tokių teisių realizacija tik iš dalies. Tai yra sritys, kuriose asmuo gali veikti arba savarankiškai, arba negali veikti visiškai, dalinis veiksnumas praktikoje negali būti realizuojamas. Kalbant apie savitvarkos įgūdžių sritį, kyla abejonių kokia apimtimi pasireikštų grėsmė asmeniui, neapribojus asmens veiksnumo šioje srityje. Ši sritis apima asmens savarankiškumą asmens higienos klausimais. Manytina, jog iš šios srities kylančias problemas jau išsprendžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuri nustato asmenims specialios priežiūros poreikius. Abejojama, ar šios srities vertinimą tikslinga įtraukti į asmens civilinio veiksnumo vertinimo skalę. 

Verta atkreipti dėmesį į senyvo amžiaus asmenis, sergančius demencija, bei protiškai neįgalius asmenis nuo vaikystės. Paprastai tokiems asmenims yra jau nustatytas nuolatinės priežiūros/pagalbos poreikis, todėl manome, kad nėra prasmės šiems asmenims atlikti vertinimo tokiose neturtinių santykių srityse kaip šeimos ir darbo santykiai, kadangi jie savarankiškai šių teisių negalės įgyvendinti, o jų įgyvendinimas iš dalies savarankiškai praktiškai neįmanomas.

Dauguma ES šalių nereglamentuoja neturtinių santykių sričių ribojimo, daugiausiai dėmesio skiriama tik turto apsaugai ir sveikatos priežiūrai. Taip pat kyla klausimas ar tikslinga riboti sritis, kurių dalinis apribojimas yra sunkiai įgyvendinamas. Pavyzdžiui, sritis susijusi su smulkiais buitiniais sandoriais, kiek realiai tai gali būti įgyvendinama ir kas tai kontroliuotų. Latvijoje yra nustatyta 1000 eurų riba asmens savarankiškiems finansiniams veiksmams atlikti, nes manoma, jog esminė žala atsiranda tik viršijus šią ribą. 

Klausimas: Kokias išskirtumėte aktualiausias sritis, kuriose reikalingas asmens veiksnumo ribojimas?

Atsakymas: Iš esmės - visada aktualios asmens turtinės teisės. Problema, su kuria susiduria neįgalųjį asmenį prižiūrintys asmenys, yra ta, kad jie nebegali disponuoti neįgalaus asmens turimomis lėšomis - specialiųjų poreikių pašalpa, neįgalumo pašalpa. Be neįgalaus asmens valios slaugantys asmenys neįgalaus asmens poreikių tenkinimui negali panaudoti piniginių lėšų, kurios yra skirtos tam asmeniui prižiūrėti. Šeimos nariai priversti kreiptis dėl globos nustatymo, nes kito kelio nėra. Iš esmės pagrindinis klausimas, sprendžiamas asmens civilinio veiksnumo teisių ribojimo atvejais, yra gebėjimas disponuoti turtinėmis lėšomis, gaunamomis pajamomis. Dėl kitų turtinių sričių, matome, kad taip pat yra prasmė riboti asmens civilines turtines teises iš dalies, skiriant rūpintoją. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet asmenys sergantys lėtine psichikos liga yra paveikiami kitų asmenų, savanaudiškais tikslais išviliojant turimą turtą (butą, paveldėjimą ar pan.).

Klausimas: Kaip manote, ar 2016-01-01 įsigaliojusi reforma buvo naudinga? Jei taip, tai kodėl?

Atsakymas: Manome, kad padarytas naudingas ir reikalingas CK pakeitimas, nes ženkliai pasikeitė vertinimo galimybės, jos tapo tikslesnės, nuo 2016 metų išaugo riboto veiksnumo įvertinimo skaičius. Anksčiau ribotas civilinis veiksnumas buvo nustatomas vien tik dėl priklausomybės alkoholiui ir narkotikams, tai buvo labai reti ir pavieniai atvejai, kuomet riboto veiksnumo institutas buvo taikomas. Dabar riboto asmens civilinio veiksnumo atvejų skaičius labai išaugo dėl asmenų sergančių lėtiniu psichikos sutrikimu - šizofrenija - individualizuoto įvertinimo. Asmenims, sergantiems šia liga, išskirtinai aktualus dalinis jų veiksnumo apribojimas pagal sritis, nes dažniausiai jų intelektas nėra nukentėjęs, tačiau būna nukentėjusi valia, epizodiškiai pasireiškia ryškūs mąstymo sutrikimai. Šių asmenų atžvilgiu riboto civilinio veiksnumo institutas įgavo naują prasmę. Anksčiau sergančius šizofrenija būdavome priversti siūlyti teismui pripažinti arba visiškai neveiksniais, arba veiksniais. Dabartinis riboto veiksnumo institutas labai padeda, nes leidžia labai individualiai įvertinti šių asmenų būklę bei gebėjimus.

 Klausimas: Kaip manote, ar geriausio intereso principas turėtų būti keičiamas į noro ir pasirinkimo principą, siekiant užtikrinti, kad asmuo galėtų turėti ir realizuoti savo teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis? (kitaip tariant - visiškai panaikinti teisinio neveiksnumo institutą, paliekant ribotą veiksnumą ir tobulinant pagalbos priimant sprendimus institutą?)

Atsakymas: Teismo psichiatrai ekspertai kol kas neturėjo nei vieno atvejo dėl pagalbos priimant sprendimus įvertinimo, todėl neturime tuo klausimu patirties, galimai ši nuostata kol kas egzistuoja tik teisės aktuose. Dėl to, ar palikti tik ribotą veiksnumą - kyla neaiškumų kaip galėtų būti realizuojamas šis institutas tais atvejais, kuomet asmuo yra sunkios demencinės būklės, kai nesuvokia jį supančios realybės, negali pats vertinti savo interesų. Kita situacija - neįgalūs vaikai iš vaikystės, kurie turi didelius intelekto trūkumus, jie neturi įgiję jokių gebėjimų ar galimybių vertinti savo interesus, išsakyti savo nuomonę. Vertinant iš medicininio taško, tokių asmenų dalinis civilinis veiksnumas - neįmanomas dalykas. Kaip galėtų būti realizuojama rūpyba, jei sergantis asmuo neturi pažintinės veiklos sugebėjimų, jei nėra išsivysčiusi jo kalba nei kiti komunikavimo gebėjimai ir jis negali suvokti ir išreikšti savo poreikių. Tokiais atvejais rūpintojas pats priimtų sprendimus už sergantį asmenį, o tai jau faktiškai yra globėjo funkcija. Vienas dalykas yra fizinis neįgalumas ir visiškai kitas - psichinė negalia. Tai dvi visiškai skirtingos situacijos, skirtingai apribojančios asmens gebėjimus veikti savarankiškiai, todėl jų negalima tapatinti.

Klausimas: Anksčiau ribotai veiksniais buvo pripažįstami asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis. Ar naujasis reguliavimas, įsigaliojęs 2016-01-01 eliminavo šią normą?

Atsakymas: Būsenos, susijusios su piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis patenka į riboto veiksnumo vertinimą, taip kaip buvo ir ankstesniame CK variante.

Klausimas: Ar teismai nesusiduria su problema formuluojant klausimus dėl ekspertizės?

Atsakymas: Po LR CK pakeitimo teismų nutartyse buvo prašoma įvertinti asmens veiksnumą pagal nurodytas teisės akte  sritis arba dažnai išvardijamos visos sritys paeiliui ir taip pat prašoma įvertinti asmens veiksnumą kitose srityse, jų nekonkretizuojant. Tai buvo itin nekonkretu, neindividualizuota pagal konkretaus asmens situaciją ir labai apsunkindavo teismo psichiatrijos ekspertizės aktų surašymą. Teismų prašėme nutartyse labiau konkretizuoti klausimus, todėl abstrakčių klausimų dėl ,,kitų sričių" vertinimo daugiau nepasitaiko, kadangi rekomenduojamų sričių sąrašas nėra baigtinis, tai skambėjo nelogiškai. Kiekvieną sritį, nurodytą teismo nutartyje, ekspertui įvertinti reikia laiko. Dabar teismai paprastai prašo įvertinti tam tikras turtines ar tam tikras neturtines sritis, t.y. jas konkretizuoja. Pradžioje po CK pakeitimų įsigaliojimo klausimų sąrašas buvo labai ilgas ir kaikuriais atvejais beprasmis, tačiau dabar šios problemos nebėra. Šiandieninė praktika apsiriboja konkrečiais klausimais ir sritimis. Teismai taip pat užduoda klausimą ar asmuo gali dalyvauti teismo posėdyje. Jeigu anksčiau iki 2016 metų nerekomenduodavome neveiksniam asmeniui dėl jo psichikos sveikatos būklės dalyvauti teismo posėdyje, tai lygiai tas pats ir dabar. Manome, kad daugumoje atvejų sunkiu psichikos sutrikimu sergantis asmuo negali būti pilnavertis teismo proceso dalyvis. Dėl asmenų, kurie yra iš dalies veiksnūs - dažnai nustatome, jog asmuo gali dalyvauti, jeigu jo būklė nėra pablogėjusi ir intelektas nėra nukentėjęs. Bendrai kalbant apie Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo rekomendacinį sričių sąrašą, manome, kad jis yra taisytinas.

Klausimas: Kokia būtų medicininių komisijų prie savivaldybių įtaka asmens civilinio veiksnumo įvertinimui?

Atsakymas: Manome, kad teismui būtų pravartu pasitikslinti, ar būklė, dėl kurios bus organizuojamas pakartotinis vertinimas, turi tikimybę būti pagydyta? Konkrečiai kalbu apie sunkias protines ligas, vidutinę ar sunkią demenciją. Šiais atvejais skirti pakartotinę asmens veiksnumo vertinimo ekspertizę nėra tikslinga, kadangi tokios būklės per vienerius ar dvejus metus neturi galimybės pagerėti. Kalbant apie medicininę komisiją, veikiančią prie savivaldybės, ji galėtų labai esmingai prisidėti ir pagelbėti tais atvejais, kai reikia nustatinėti civilinio veiksnumo ribojimus asmenims, kurie nuo vaikystės yra psichiškai neįgalūs ir sulaukia 18 metų. Šių vaikų mamos, suėjus vaiko pilnametystei, netenka globėjos statuso ir galimybės naudotis neįgaliam vaikui tenkančiomis lėšomis. Ekspertizės trunka pakankamai ilgai. Savivaldybių komisijos galėtų kur kas operatyviau išspręsti tokio pobūdžio klausimus, kadangi tokios neįgalių iš vaikystės asmenų būklės yra nekintančios ir yra patvirtintos gerokai anksčiau nepilnametį ilgą laiką stebėjusių gydytojų neurologų ir psichiatrų, jam neįgalumą suteikusios Neįgalumo ir darbingumo nustatytmo tarnybos specialistų, todėl, manytumėme, jų būklės įvertinimui psichiatrinės ekspertizės nėra būtinos.

Klausimas: Galbūt pastebėjote daugiau problemų praktikoje po 2016-01-01 įsigaliojusios reformos? Jei taip, tai kokių?

Atsakymas: Viena iš išryškėjusių problemų - socialinių darbuotojų nepasirengimas atlikti jiems pavestas funkcijas. Ypatingai dėl to, kad minimame Apraše uždaviniai socialiniams darbuotojams paskirti ne pagal jų kompetenciją. Tam, kad įvertinti asmens intelektą, mąstymo ypatumus, reikia turėti išsilavinimą šioje srityje. Praktikoje matome, kad tai nulemia visiškus neatitikimus tarp socialinio darbuotojo ir teismo psichiatro eksperto išvadų - to, ką mato ir įvertina psichiatras ekspertas, ir to, ką parašo socialinis darbuotojas. Praktikoje yra buvę atvejų, kuomet socialinis darbuotojas teikia tendencingas išvadas, kurios kelia labai didelių abejonių, pvz. parašo, kad asmuo serga ir yra neįgalus, jis negali veikti savarankiškai visose kitose srityse veikti, tačiau būtent nekilnojamo turto klausimais veikti gali savarankiškai. Socialinių darbuotojų išvadų neatitikimai ekspertų įvertinimams pirmaisiais metais buvo gana dažni, pvz. teismo psichiatras ekspertas nustato, kad asmuo negali turtinių santykių srityse veikti savarankiškai, nes serga silpnaprotyste, o socialinis darbuotojas savo išvadoje parašo, kad šis asmuo geba veikti savarankiškai paveldėjimo, nekilnojamojo turto srityse. Praktikoje yra buvę atvejų, kai vien socialinio darbuotojo išvados ir ekspertinio vertinimo neatitikimo pagrindu teismai skirdavo pakartotines teismo psichiatrijos ekspertizes, neatsižvelgiant į tai, jog socialinis darbuotojas neturi kompetencijos spręsti tokių klausimų pagal savo išsilavinimą. Mūsų nuomone, socialiniai darbuotojai turėtų teikti teismui savo išvadas ir informaciją apie konkrečius kasdienius vertinamo asmens gebėjimus buityje, o ne formaliai pildyti formas. Socialiniai darbuotojai neturėtų konstatuoti savo teikiamoje išvadoje, jog asmuo gali ar negali suprasti savo veiksmų reikšmės - tai yra teismo kompetencijoje ir aiškiai peržengia socialinio darbuotojo kompetencijos ribas. Šiuo metu galiojančią ir patvirtintą SAD ministro pavyzdinę formą, kurią pildo socialiniai darbuotojai, reiktų keisti. Neretai socialinių darbuotojų išvadose galima įžvelgti tam tikrą tendencingumą: pvz. nurodoma, jog asmuo negali savarankiškai veikti turtinių santykių srityse, išskyrus paveldėjimo sritį.

Praktikoje yra buvęs atvejis, kuomet asmuo sirgo sunkiu psichikos sutrikimu - demencija, o socialinis darbuotojas nustatė, kad šis asmuo turtinių santykių srityje yra visiškai savarankiškas. Kitas pavyzdys: socialinis darbuotojas išvadoje nurodė, kad tiriamas asmuo jam neatidarė durų, nesutiko kalbėtis ir tuo pagrindu parašė išvadą: galimai asmuo negali pasirūpinti savimi visose srityse. Mūsų nuomone, socialinis darbuotojas yra tam, kad būdamas šalia tiriamo žmogaus pamatytų ir nurodytų išvadose kasdienines asmens gyvenimo aplinkybes, kuriose srityse tam asmeniui reikia pagalbos. Socialinis darbuotojas neturi kompetencijos įvertinti asmens psichikos būsenos, tiek kliedesinis sutrikimas, tiek šizofrenija gali būti apgaulinga liga - specialių žinių neturinčiam asmeniui galėtų pasirodyti, jog asmuo yra psichiškai visavertis. Asmens psichikos sutrikimo įvertinimas negali būti patikėtas atlikti socialiniam darbuotojui, kaip tai dabar yra numatyta minėtame Apraše.

Klausimas: Kaip paprastai yra nustatomi ekspertizės terminai?

Atsakymas: Nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų tokį terminą. Ekspertas, atlikdamas ekspertinį darbą, patenka į nevienodas situacijas. Tam tikrais atvejais būna pakankamai aiški psichikos būsena ir diagnozė, pavyzdžiui, demencija, todėl nereikalingas ilgas tyrimas. Tačiau yra ir kitokios - labai sudėtingos psichikos būklės, tokios kaip sergant šizofrenija, kuomet reikalinga atidi anamnestinių duomenų, ligos eigos ir psichikos būsenos analizė. Tokiais atvejais atsiranda poreikis labai detaliai bendrauti su tiriamuoju asmeniu ir analizuoti kiekvieną asmens kasdieninio gyvenimo sritį, įvertinti ligos dinamiką, taikyto gydymo efektyvumą, asmens požiūrį į turimą susirgimą ir kt. Taigi, psichikos būsenos nevienodos, ekspertizės nevienodos ir nelygiavertės, todėl ir ekspertizių terminai iš esmės nėra vienodi. Orientacinis ekspertizės surašymo terminas - 30 darbo dienų, tačiau tai yra rekomendacinis terminas ir jis nėra taikomas kiekvienai ekspertizei.Visas nutarties įvykdymo laikas susideda iš ekspertinio tyrimo laukimo ir pačio ekspertinio tyrimo atlikimo/surašymo. Taigi terminai priklauso nuo tyrimo sudėtingumo bei ekspertinio tyrimo laukimo eilių, kurios suisiformuoja dėl nevaldomo srauto, nes nėra galimybės numatyti, koks bus ekspertinių tyrimų poreikis viename ar kitame mieste, vienu ar kitu laikotarpiu.

Klausimas: Neseniai praskriejo neveiksnumo peržiūrų banga, kuomet reikėjo peržiūrėti visus, kurie iki 2016 metų buvo pripažinti visiškai neveiksniais. Kaip vertinate faktą, jog asmenis, pripažintus neveiksniais tam tikroje srityje, reiks peržiūrėti periodiškai?

Atsakymas: Jeigu teks visus neįgalius asmenis peržiūrinėti pilna apimtimi pakartotinai, tai  mūsų nuomone, tai nėra prasminga. Manome, kad esant nepagydomoms psichikos sveikatos būklėms, teismai galėtų neskirti naujų peržiūrų. Kalbant apie riboto civilinio veiksnumo pakartotinį įvertinimą, tikėtina, jog turėsime daug darbo, kadangi šiais atvejais būklės yra dinamiškos. Manome, kad pakartotinės peržiūros terminai yra per dažni. Latvijos praktika šiuo klausimu kur kas racionalesnė - peržiūros atliekamos ne anksčiau nei po 7 metų, tai daug prasmingiau ir logiškiau. Asmens psichikos būklė nesikeičia, jei kalbame apie protinį atsilikimą ir demenciją. Kalbant apie šizofreniją, taip pat nėra tokios greitos dinamikos, kad vertėtų peržiūrėti asmens civilinį veiksnumą kas dvejis metus. Mano nuomone, 5-7 metai būtų racionalus terminas pakartotinės peržiūros atlikimui, jei yra poreikis iš viso asmens civilinio veiksnumo būklę peržiūrėti.


Paskutinį kartą redaguota: 2020-10-15 11:05